2011 metų gruodžio 15 dieną Lietuvoje pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje Įstatymas. Jo priėmimas vainikavo daugelį metų nenuilstamo moterų nevyriausybinių organizacijų darbą ir buvo didelis žingsnis valstybei pripažįstant, kad smurtas artimoje aplinkoje – nusikaltimas. Ta proga Moterų informacijos centras pakalbino žinomas Lietuvos moteris.
Socialinių mokslų daktarė, visuomenininkė, politikė, nevyriausybinės organizacijos Moterų informacijos centras įkūrėja Giedrė Purvaneckienė yra viena iš tų Lietuvos moterų, kuri privertė visuomenę pripažinti smurto artimoje aplinkoje problemą ir, žinoma, imtis ją spręsti. Stipri paskata buvo 1995-aisiais metais vykusi JT Pekino konferencija moterų klausimais. Pasirengimo komitete dalyvavusi Giedrė Purvaneckienė 1994 metais atliko tyrimą ”Moteris Lietuvos visuomenėje”, kuriame pirmą kartą ir buvo užduoti klausimai apie smurtą šeimoje.
- Pamačiusi tyrimo rezultatus įsitikinau, kokio tai didelio masto problema – apie trečdalis moterų bent kartą gyvenime buvo smarkiai sumuštos ir daugiausiai nukentėjo nuo savo esamo ar buvusio sutuoktinio. Vyrų taip pat klausėme apie smurtines patirtis – jie daugiausiai sakėsi nukentėję vaikystėje ar jaunystėje nuo tėvų. Tačiau buvo labai sudėtinga įtikinti visuomenę, kad vyrai Lietuvoje smurtauja. Dabar jau girdžiu, kaip kiti kalba apie šią problemą, bet tam reikėjo ilgo darbo. Moterų nevyriausybinės organizacijos rašė projektus užsienio valstybių fondams ir tarptautinėms organizacijoms, gaudavo iš jų lėšų tyrimams, rezultatų sklaidai, leidybai, mokymams. Pirmosios prieglaudos, kuriose galėjo prisiglausti nuo smurtautojo pabėgusios moterys – taip pat buvo įsteigtos nevyriausybinių organizacijų. Po truputį keitėsi visuomenės nuostatos, valstybės požiūris, atsirado statistika. Tačiau svarbiausias dalykas, kurio reikėjo – valstybės kaltinimo smurto artimoje aplinkoje bylose. Nes privatus kaltinimas sugriauna bet kokį pagrindą pagalbai suteikti.
Šią situaciją pakeitė 2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas…
– Taip, tai buvo perversmas. Po įstatymo priėmimo iškeltų bylų padaugėjo dešimteriopai. Ir tai yra gerai, nes po truputį aiškėja tikroji situacija. Aš manau, kad dar tikrai statistika didės ir bylų daugės, kol visuomenė nepakęs smurto, kada bus nulinė tolerancija smurtui, kada visi žiūrės į smurtautoją, kaip į kažką tai tokio nemalonaus, su kuriuo nesinori bendrauti. 2020 metais policija sulaukė daugiau nei 58 tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Bet jie visi netapo bylomis. Bylų 8 kartus mažiau nei pranešimų. Čia dar yra didelis plyšys. Kaip ir psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto atvejai. Jie vis dar yra nematomi.
Pagalba patyrusiems smurtą:
telefonu 8 700 55516
I; II; III; IV nuo 09:00 iki 17:00
tiesioginio internetinio pokalbio (LiveChat) metu
II; III; IV nuo 09:00 iki 17:00
V nuo 09:00 iki 16:00
