Jaunų žmonių romantiniam gyvenimui vis labiau persikeliant į elektroninę erdvę, ten persikelia ir dauguma tiesioginio smurto formų – psichologinis, seksualinis, net ir ekonominis, pvz., pasireiškiantis sąskaitų blokavimu. Nesama tik tiesioginio fizinio poveikio. Todėl viena aktualiausių ir pastaruoju metu bene daugiausiai tyrinėtojų dėmesio sulaukianti smurto jaunimo romantiniuose santykiuose forma yra kibernetinis smurtas, kuris gali būti išskirstytas į emocinę/psichologinę prievartą, persekiojimą/stebėjimą, atstūmimo veiksmus ir seksualinę prievartą.
Prie emocinės/psichologinės prievartos galima priskirti tekstinių pranešimų, el. laiškų ar socialinės žiniasklaidos naudojimą, siunčiant piktas, įžeidžiančias ar priešiškas žinutes partnerei (-iui). Jose gali būti prasivardžiuojama, keikiamasi, grasinama arba naudojamos didžiosios raidės, tartum „šaukiant“ ant partnerės(-io). Grasinimai gali būti įvairūs: nuo neaiškių įspėjimų dėl žalos partnerei(-iui), jos(-o) turtui, artimiesiems ar draugams, iki konkrečių bauginimų, susijusių su kūno sužalojimu, žala profesinei ar socialinei reputacijai ir t. t.
Kibernetinis persekiojimas gali būti suprantamas kaip elektroninėje erdvėje vykstantis pasikartojantis, nuolatinis priekabiavimas, įžeidinėjimas, kuriuo siekiama įbauginti, sukelti jai ar jam įtampą: pakartotinis nepageidaujamų žinučių siuntimas, privačios informacijos paviešinimas, sukeliant aukai gėdos jausmą, moralinę ar net finansinę žalą, melagingos informacijos skleidimas, informacijos apie partnerę(-į) rinkimas (pvz., finansinių duomenų susižinojimas), neapykantos kibernetinėje erdvėje kurstymas, įsilaužimas į kompiuterį, duomenų bazę ir t. t. Šios persekiojimo formos gali būti būdingos ir nesant romantinių santykių tarp persekiotojo(-s) ir nukentėjusios(-io), tačiau juose taip pat gali pasireikšti, o ypač sustiprėti santykiams nutrūkus.
Bene labiausiai paplitusi kibernetinio persekiojimo romantiniuose santykiuose forma – partnerių stebėjimas be jų leidimo. Kartais ši smurto rūšis siejama ne tik su persekiojimu, bet ir kontrole bei vadinama „elektroniniu pavadėliu“ (angl. the electronic leash). Technologijų prieinamumas, t. y. lengvumas, su kuriuo turinys gali būti pasiekiamas ir kuriuo galima dalintis, nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos, gali sustiprinti lūkesčius, kad partnerė(-is) visada bus pasiekiama(-as) ir laiku reaguos. Romantinių santykių kontekste tai gali palengvinti komunikaciją, tačiau taip pat gali lemti platesnį kontrolės strategijų repertuarą. Kibernetiniu persekiojimu užsiimantis(-i) romantinis partneris(-ė), turintis(-i) prieigą prie elektroninio pašto paskyrų slaptažodžių, „Facebook“ profilių ar banko sąskaitų, gali stebėti kito partnerio elgesį be jos ar jo žinios. Prie smurtinio elgesio būtų galima priskirti ir partnerių vertimą atskleisti savo mobiliųjų telefonų, el. pašto ar socialinės žiniasklaidos paskyrų slaptažodžius, taip neva demonstruojant lojalumą, pasitikėjimą ir pan.
Be abejo, ne visas stebėjimas internete gali būti laikomas persekiojimu (kartais stebėjimas, kas paspaudžia „patiktuką“ prie partnerės(-io) nuotraukos, gali būti padiktuotas paprasčiausio smalsumo). Tačiau dažniausiai teisiniuose apibrėžimuose sutariama, kada toks „smalsumas“ gali būti traktuojamas kaip persekiojimas. Persekiojant gali būti naudojami klausymosi įrenginiai, kompiuterinės šnipinėjimo programos, vaizdo ar skaitmeninės kameros. Persekiotojas(-a) gali įdiegti GPS sekimo įrenginius partnerės (-io) mobiliajame telefone ar registravimo įrenginius jos(-o) kompiuteryje, kurie teikia informaciją apie viską, ką nukentėjusi(-is) įveda. Kibernetiniai persekiotojai netgi gali apsimesti nukentėjusiais, prisijungdami prie el. pašto ar socialinių tinklų paskyrų ir prisistatydami tuo asmeniu. Persekiotojai gali reikalauti, kad nukentėjusieji siųstų nuotraukas, įrodančias jų dabartinę buvimo vietą ar veiklą.
Susirūpinimą kelia ne tik nemažas kibernetinio persekiojimo, kaip vienos smurto romantiniuose santykiuose rūšių paplitimas tarp paauglių ir jaunimo, bet ir tai, kad daugelis jaunų porų, kaip ir tiesioginio smurto atvejais, taip ir kibernetinio, nesugeba atpažinti smurtinio elgesio ir painioja jį su romantinės meilės demonstravimu, kontrolę suprasdami ir priimdami kaip ypatingą partnerio(-ės) rūpestį.
Kibernetinio smurto forma gali būti laikomi ir atstūmimo veiksmai, kai siekiant įskaudinti partnerę(-į), tyčia ignoruojami jos(-o) pranešimai, neatsiliepiama į skambučius, partnerė(-is) išmetama(-s) iš draugų arba užblokuojama(-s) socialiniuose tinkluose ar žinučių programose.
Kur kas daugiau dėmesio skiriama seksualiniam kibernetiniam smurtui, kuomet net ir nesant fizinio kontakto jaunuoliai seksualinę prievartą gali vykdyti žodžiu (pvz., priversdami partnerę(- į) kalbėti apie seksą internete, reikalauti atsiųsti/patiems siųsti/skelbti viešai nepageidaujamą turinį). Seksualinis kibernetinis smurtas gana dažnai siejamas su sekstingu, kuris apibrėžiamas kaip keitimasis seksualinio pobūdžio žinutėmis ar vaizdais. Nors sekstingas neapsiriboja tik jaunimu, bet būtent jaunimo, ypač paauglių, seksualinių vaizdų platinimas sulaukia didžiausio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, dažniausiai pabrėžiant, kad tai yra nerimą keliantis, pavojingas reiškinys.
Susidaro įspūdis, jog sekstingas yra visuotinai paplitęs tarp jaunimo ir yra normalizuotas kaip būtina flirto ir romantinių santykių dalis, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad sekstingu užsiima nuo kelių iki keliolikos procentų jaunuolių. Bet to, sesktingas nebūtinai turi būti siejamas tik su seksualinio smurto rizika, o gali būti traktuojamas ir kaip jaunuolių tapatybės (lytiškumo, kūno įvaizdžio stiprinimo ir pan.) raiškos dalis, taip pat suprantamas, kaip bendravimo, stiprinančio poros intymumą ir pasitenkinimą, dalis, o romantiniams santykiams sustiprėjus – meilės ir pasitikėjimo ženklas. Patys jaunuoliai, ypač paaugliai, sekstingą gali laikyti “dovana“ partneriui, seksualumo parodymu ir įrodymu arba tiesiog pokštu.
Vis dėlto sekstingo nedemonizuojantys tyrėjai taip pat pabrėžia, kad nors pats sekstingas nebūtinai yra tiesioginė seksualinio kibernetinio smurto priežastis, tačiau neabejotinai gali tapti šio ar net tiesioginio smurto įrankiu. Siųsti vaizdai gali būti naudojami šantažui arba kerštui – „vaizdais grįstai seksualinei prievartai“ (angl. revenge porn) kai esamas, o ypač buvęs partneris dalijasi seksualiniais vaizdais kaip pažeminimo priemone.
Prie psichologinio smurto galima būtų priskirti spaudimą užsiimti sekstingu. Dažniausiai jis pasireiškia pakartotiniais prašymais ir vertimu jaustis įpareigotai(-am). Tačiau net tais atvejais, kai tiesioginio spaudimo nėra ar jis neženklus, siuntėjas, dažniau visgi siuntėja, gali išgyventi nemalonius jausmus (gėdą, baimę, nerimą ir pan.). Prie sekstingo rizikų priskiriama ir tai, kad jis gali būti preliudija į nebūtinai pageidaujamus lytinius santykius ar juos paspartinti. Čia padidėja realaus seksualinio smurto grėsmė. Tyrėjai sutaria, kad šis reiškinys, kaip ir tiesioginis smurtas, yra ne mažiau opi visuomenės problema.
Kibernetinio smurto pasekmės
Neigiamos jaunuolių patirtys, ypač apimančios partnerės(-io) kontrolę, įžeidinėjimą, agresiją, seksualinį spaudimą ir prievartą, gali privesti prie itin sunkių pasekmių – jos didina fizinių sužalojimų, asocialaus elgesio, nuolatinio smurto suaugusiųjų santykiuose, minčių apie savižudybę ar net pačios savižudybės riziką. Net ir mažiau sunkios patirtys, pvz., elektroninis įkyrumas, perdėtas žinučių siuntimas, gandų skleidimas ir pan., gali sukelti su emocine ir psichikos sveikata susijusių sunkumų, įskaitant sumažėjusią savigarbą ir savivertę, padidėjusį savęs kaltinimą, pyktį, skausmą ir nerimą. Neigiamos patirtys taip pat gali turėti įtakos iškreiptam suvokimui apie sveikus romantinius santykius tarp merginų ir vaikinų, taip pat jų būsimų romantinių ir intymių santykių užmezgimui ir palaikymui. Galiausiai, dauguma pastarųjų metų internetinio ir tiesioginio pasimatymų smurto tyrimų rodo, kad tam tikrais atvejais įsitraukimas į vienos formos smurtą didina riziką įsitraukti į kitą.
Nepaisant internetinio ir tiesioginio smurto sąsajų, esama ir tam tikrų skirtumų. Daugelis žmonių, besinaudodami technologinėmis bendravimo formomis, jaučiasi mažiau suvaržyti ir gali rašyti ar sakyti tai, ko nepasakytų akis į akį. Elektroninė erdvė gali skatinti žmones elgtis skubotai, neapgalvotai, impulsyviai bei padėti išlikti visiškiems anonimams. Kibernetiniai agresoriai gali jausti, kad jų įžeidžiantis elgesys neturės jokių pasekmių arba jų turės mažiau. Smurtauti internete gali būti tiesiog lengviau. O žala, turint omenyje, kokią milžinišką auditoriją gali pasiekti kai kurios smurtinio elgesio išraiškos, gali būti daug didesnė.