fbpx

Smurtas prieš moteris politikes

Komentarų: 0

Pastaruoju metu viešai komentuoti seksistiniai išpuoliai Lietuvos Seime į paviršių iškėlė problemą, kuri puikiai žinoma visame pasaulyje – moterys politikės susiduria su smurtu ir Lietuva – ne išimtis.

Prieš kurį laiką skelbėme JT surinktą statistiką, kuri įvardija, kad net 82 procentai moterų parlamentarių yra patyrusios psichologinį smurtą darbe: pastabos, gestai, žeminantys ar seksistinio pobūdžio vaizdai, grasinimai, mobingas – tokia darbo kasdienybė. Politikės įvardijo socialinę mediją kaip pagrindinį patiriamo smurto šaltinį ir beveik pusė jų (44 proc) sakė, kad joms ar jų šeimoms buvo grasinama nužudyti, išprievartauti, pagrobti ar sumušti. 65 procentai sulaukė seksistinių pastabų iš parlamentarų vyrų.

Šaltinis – Facts and figures: Ending violence against women | What we do | UN Women – Headquarters

JAV Rutgers Universiteto politikos mokslų profesorė Mona Lena Krook 2020 metais išleido knygą „Smurtas prieš moteris politikoje“ („Violence against Women in Politics“), kurioje ji nagrinėja šį fenomeną bei jo įtaką JAV politikai, o taip pat siūlo kovos su šia problema priemones. Rutgers Universitetas paprašė profesorės atsakyti į keletą klausimų:

Kas yra smurtas prieš moteris politikoje?

Tai taktika, kuria siekiama nutildyti moterų balsą politikoje. Tradiciniuose politinio smurto apibrėžimuose daugiausia dėmesio skiriama jėgos naudojimui ir bauginimui prieš politinius oponentus. Smurtas prieš moteris politikoje yra kitoks – ir taip pat keliantis nerimą, – nes juo siekiama išstumti moteris kaip politines veikėjas, sumenkinti jų galią.
Ši problema iki šiol vis dar menkai matoma, kadangi daugelis moterų smurtą normalizuoja kaip politinio žaidimo dalį. Kitos nusprendžia nutylėti apie išpuolius dėl lyties, bijodamos, kad pasisakymas gali pakenkti jų politinei karjerai arba paveikti jų partijų rinkiminę sėkmę. Yra manančių, kad paviešindamos savo patirtį, bus paniekintos arba net apkaltintos. Nepaisant šių kliūčių, moterys politikės visame pasaulyje vis labiau telkiasi, kad įvardytų smurto prieš moteris politikoje problemą ir imtųsi priemonių jai spręsti.
Smurtas prieš moteris politikoje pasireiškia įvairiomis formomis. Prisiminkime – 2018 m. įvykdytas Brazilijos politikės Marielle Franco nužudymas ir moterų teisių aktyvistų suėmimas bei nuolatiniai kankinimai Saudo Arabijoje. Išpuoliai internete yra įprasta psichologinio smurto forma, grasinimais ir trolinimu siekiant priversti moteris pasitraukti arba sumenkinti jų dalyvavimą socialinėje žiniasklaidoje. Internetiniai išpuoliai neproporcingai dažnai būna nukreipti prieš jaunesnes moteris ir spalvotas moteris, pavyzdžiui, Diane Abbott – pirmąją juodaodę moterį, išrinktą į Didžiosios Britanijos parlamentą.

Kilus judėjimui #MeToo, seksualinis smurtas sulaukė naujo dėmesio, ir tuo pačiu išgirdome daug istorijų apie seksualinį priekabiavimą ir prievartą daugelyje politinių institucijų. Per neseniai vykusius rinkimus Irake buvo gadinami ir naikinami moterų rinkiminės kampanijos plakatai – tokius veiksmus galima priskirti ekonominiam smurtui.

Ką galime padaryti, kad išspręstume šią problemą?

Šios problemos sprendimo pagrindas – viešumas ir visuomenės informuotumas. Moterys visame pasaulyje atliko lemiamą vaidmenį įvardijant šią problemą – tiek kaip pavienės moterys, pasakojančios apie savo patirtį, tiek kaip grupės, rengiančios kolektyvinius manifestus, tiek kaip tinklai, atkreipiantys dėmesį į moterų politinių ir žmogaus teisių pažeidimus. Reaguodamos į tai, kelios šalys persvarstė arba priėmė naujus įstatymus, kuriais sprendžiamas smurto prieš moteris politikoje klausimas, o kai kurie parlamentai ir politinės partijos parengė naujus elgesio kodeksus, draudžiančius patyčias ir priekabiavimą.

Pagalba patyrusiems smurtą:
telefonu 8 700 55516 I – V nuo 08:00 iki 20:00
tiesioginio internetinio pokalbio (LiveChat) metu I – V nuo 08:00 iki 20:00

SKPC kontaktai Lietuvojespecializuotospagalboscentras.lt

Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.

Ankstesnis įrašas
Seime bus pristatomos rekomendacijos gairėms kovai su smurtu artimoje aplinkoje
Kitas įrašas
Kovokime su aukų kaltinimu internete

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Meniu