Stambulo konvencija[1] (toliau – Konvencija) yra visuotinai pripažįstama didžiausios apimties teisinė priemonė, kurios tikslas – užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje bei kovoti su juo kaip su žmogaus teisių pažeidimu.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliamos abejonės dėl Konvencijos ratifikavimo reikalauja platesnių diskusijų ir įsitraukimo. Smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų ir sąlygoja būtinybę užtikrinti nukentėjusiam asmeniui apsaugą, pagalbą ir vykdyti prevenciją – tai, ką ir numato Konvencija.
FAKTAI
- Statistikos departamento duomenimis 2020 m. policijoje užregistruoti 58 553 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Tuo tarpu Specializuotos kompleksinės pagalbos centrams (toliau – SKPC) policija perdavė 11 946 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje (20 proc.). Ratifikavus Konvenciją, valstybė būtų įpareigota užtikrinti visiems nukentėjusiems asmenims apsaugą ir pagalbą.
- Ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 12-15 proc. atvejų nuo visų Bendrojo pagalbos centro pareigūnų užregistruotų atvejų, t. y. 7 iš 8 nukentėjusiųjų neturėjo teisės į apsaugą ir pagalbą smurto atveju. Ratifikavus Konvenciją, apsauga ir pagalba turėtų būti užtikrinta ženkliai didesniam nukentėjusiųjų skaičiui.
- Faktiškai visuose SKPC gaunamuose pranešimuose iš policijos yra užfiksuotas tik fizinis smurtas artimoje aplinkoje. Ratifikavus Konvenciją, apsauga ir pagalba turėtų būti teikiama nukentėjusiems nuo kitų smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu rūšių (psichologinio, ekonominio, seksualinio, persekiojimo ir pan.).
- SKPC, teikiantys pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje, 2020 m. užregistravo 16 672 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis. 81 proc. nukentėjusiųjų – moterys, 89 proc. smurtavusiųjų – vyrai. 96 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų nukentėjo nuo vyrų, 59 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių vyrų taip pat nukentėjo nuo vyrų. Ratifikavus Konvenciją, turėtų būti įtvirtinta smurto lyties pagrindu sąvoka, kuri atskleidžia esminę smurto prieš moteris priežastį, t. y. visuomenėje vis dar paplitusią moterų ir vyrų nelygybę.
- 2020 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis[2], kas penktas gyventojas (23 proc. moterų ir 12 proc. vyrų) yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje. Net 60 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų nesikreipė pagalbos, o iš jos ieškojusiųjų – tik 15 % kreipėsi į policiją. Ratifikavus Konvenciją, turėtų būti sistemingai ugdomas gebėjimas atpažinti įvairias smurto formas ir padarinius, skatinamas nepakantumas smurtiniam elgesiui bei nuolat viešinama pagalba smurto artimoje aplinkoje aukoms, tobulinamas specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo mechanizmas, pagrįstas tarpinstituciniu bendradarbiavimu, bei stiprinama specialistų profesinė kompetencija.
Prieš dešimtmetį priimtas LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pažymi:
- Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę smurtavusiam asmeniui;
- Valstybė užtikrina nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens teisę į apsaugą ir pagalbą.
Konvencija siekiama užtikrinti būtiną skubią ir ilgalaikę apsaugą bei tinkamą ir prieinamą pagalbą bet kuriam asmeniui, patiriančiam smurtą.
Tačiau šiandien privalome žengti dar vieną žingsnį ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, nes:
- Smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas, už kurį dažnai nebaudžiama.
- Smurtas negali būti asmeninis nukentėjusiojo reikalas. Valstybė privalo užkirsti kelią smurtui, apsaugoti nukentėjusiuosius ir nubausti kaltininkus.
- Konvencija siekiama užtikrinti būtiną skubią ir ilgalaikę apsaugą bei tinkamą ir prieinamą pagalbą bet kuriam asmeniui, patiriančiam smurtą.
- Konvencijoje aiškiai apibrėžiamos ir kriminalizuojamos įvairios smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formos. Šios nuostatos turėtų būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus.
- Konvencijos nuostatos taikomos visiems nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims – moterims, vyrams, vaikams, vyresnio amžiaus, neįgaliems asmenims ir pan.
- Konvencija nesiekiama „panaikinti skirtumų tarp moterų ir vyrų” ar reguliuoti šeimos struktūrą bei gyvenimo būdą, tačiau raginama keisti stereotipinius požiūrius į moteris ir vyrus, kurie yra viena iš svarbiausių smurto priežasčių.
- Konvencija stiprina šeimą užtikrindama visas priemones, būtinas užkirsti kelią toksiškiems tarpusavio santykiams šeimoje.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo daro teigiamą įtaką daugybės moterų ir vyrų gyvenimui visoje Europoje, t. y. padeda nukentėjusiems susigrąžinti orumą. Todėl raginame palaikyti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimą bei tapti dar viena pažangia Europos šalimi žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
Straipsnį parengė Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.
[1] Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo
[2] https://www.specializuotospagalboscentras.lt/tyrimai/
