Per 2025 m. I – III ketvirčius Kauno moterų linijos SKPC aptarnaujamose teritorijose – Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybėse – užregistruota 788 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 80 proc. visų smurtą ar smurto pavojų artimoje aplinkoje patyrusiųjų, sudarė moterys, daugiausiai priklausančios 30–39 m. ir 50–59 m. amžiaus grupėms (bendrai sudaro 43 proc. nuo visų nukentėjusiųjų moterų). 18–29 m. ir 70 m. bei vyresnės moterys sudaro atitinkamai 14 ir 12 proc. visų nukentėjusiųjų moterų. Daugiausiai 67 proc. visų nukentėjusiųjų moterų smurtą patyrė nuo sutuoktinių/ partnerių arba sugyventinių. Kalbant apie vyrus – daugiau nei pusė nukentėjusiųjų vyrų – 50–69 m. amžiaus. Daugiausiai vyrai patyrė smurtą nuo kitų vyriškos lyties giminaičių, dažnu atveju tėvai nuo suaugusių vaikų. 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuota 872 pranešimai, kas leidžia daryti prielaidą, kad visuomenės sąmoningumas, netolerancija smurtui didėja, tačiau smurto artimoje aplinkoje reiškinys vis dar išlieka aktualia problema.
SKPC pagalbos sistema
Pirmasis ir svarbiausias vaidmuo, teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiam asmeniui, tenka konsultantui. Jis užmezga ryšį, išklauso, suteikia emocinę paramą ir padeda žmogui išsigryninti savo poreikius. Svarbiausias konsultanto tikslas – įgalinti žmogų atgauti galią valdyti savo gyvenimą, sudaryti veiksmų ir pagalbos priemonių planą, padėti suprasti, kad jis nėra bejėgis, o turi teisę ir galimybę rinktis, kaip nori gyventi toliau. Konsultantas tampa tarsi pirmuoju saugiu žmogumi, su kuriuo galima kalbėti atvirai – be baimės būti pasmerktam ar nesuprastam. Tolesnis pagalbos procesas apima nukreipimą dėl psichologinės, teisinės pagalbos, tarpininkavimą tarp įvairių institucijų, įstaigų, palydėjimą, esant poreikiui ir galimybėms.
Pagalbos procesas visada yra abipusis – jis priklauso ne tik nuo specialistų pastangų, bet ir nuo paties žmogaus pasirengimo priimti pagalbą. Dažnai smurtą patyręs asmuo išgyvena baimę, gėdą, kaltę ar neretai ir lojalumo jausmą smurtautojui, todėl žingsnis link pokyčių būna labai trapus. Tai procesas, kuris vyksta po truputį, kartais – su žingsniais pirmyn ir atgal.
Išėjimas iš smurtinių santykių – tai ne vienkartinis sprendimas, o ilgas kelias, kuriame susipina emociniai, psichologiniai, teisiniai ir praktiniai iššūkiai. Reikia drąsos pripažinti, kad santykiai yra smurtiniai, reikia vidinių ir išorinių resursų, pasiryžti priimti pagalbą. Todėl specialistams labai svarbu išlaikyti kantrybę, pagarbą ir pasitikėjimą žmogumi, net kai jis dvejoja, abejoja ar dar kartą sugrįžta į smurtinę aplinką.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad pagalbos procesas vyksta žmogaus tempu. Nėra vieno universalaus recepto ar laiko rėmų, kada žmogus turi „būti pasiruošęs“ keistis. Vieniems užtenka kelių pokalbių, kitiems prireikia mėnesių ar metų. Konsultanto ir kitų SKPC specialistų vaidmuo šiame kelyje – būti šalia, teikti informaciją, palaikymą, padėti pamatyti galimybes, tačiau nepriimti sprendimų už žmogų.
Jei žmogus nepasiruošęs priimti sprendimų, jam reikia laiko, svarbu nedaryti spaudimo, tačiau informuoti, kokios galimos pasekmės toliau gyvenant smurto aplinkoje – pasekmės sau, vaikams. Be abejo, suprantama, kad yra labai svarbu įvertinti visus turimus resursus – psichologinį, materialinį pasiruošimą išeiti. Čia labai gali padėti įvardinimas sau, kiek laiko, kokioms aplinkybėms esant galės nutraukti smurtinius santykius. Tai lyg saugus planas, kuris suteikia stiprybę ir žinojimą, kad yra aiškios galimybės išeiti iš smurto. Dėl to labai svarbu priimti ir pasinaudoti visa SKPC siūloma pagalba.
Psichologinės pagalbos reikšmė
Psichologinė pagalba – vienas kertinių SKPC teikiamos pagalbos elementų. Smurto patirtis dažnai palieka ne tik fizinius, bet ir gilius emocinius randus: baimę, kaltės jausmą, menkėjančią savivertę, nuolatinį nerimą, potrauminio streso simptomus. Šie išgyvenimai ilgainiui gali tapti kliūtimi ne tik priimti sprendimus, bet ir vėl pasitikėti savimi bei kitais žmonėmis. Todėl psichologo vaidmuo tampa atkuriantis – padedantis žmogui susigrąžinti vidinę stiprybę, orumą ir gebėjimą gyventi be baimės.
SKPC psichologas dirba įvairiais lygmenimis, atsižvelgdami į žmogaus būseną ir poreikius. Pagalba apima:
- Emocinę paramą, suteikiant saugią erdvę išsikalbėti, įvardyti jausmus ir baimes.
- Krizės intervenciją, kai žmogus patiria pavojų, šoką ar didžiulį stresą, padedant stabilizuoti emocinę būseną.
- Psichoedukaciją, kai žmogus supažindinamas su smurto mechanizmais, emocinės priklausomybės požymiais ir būdais, kaip juos atpažinti ateityje.
Psichologas padeda suvokti, kad smurtas nėra norma, o pagalbos ieškojimas – ne silpnumo, o drąsos ir stiprybės ženklas. Tai kelias, kuriame žmogus iš naujo mokosi pasitikėti savimi, savo sprendimais. O kiekvienas žingsnis į priekį tampa įrodymu, kad išėjimas iš smurto – įmanomas, jei tik žmogus gauna laiku suteiktą ir profesionalią pagalbą.
Teisinė pagalba – saugumo užtikrinimas
Teisinė pagalba – dar vienas svarbus SKPC veiklos ramstis. Patyrus smurtą artimoje aplinkoje, žmogus dažnai lieka pasimetęs: nežino, kokių veiksmų imtis, kokios yra jo teisės ir kaip užtikrinti savo bei vaikų saugumą. Tokiose situacijose specializuota teisinė pagalba tampa kertiniu žingsniu – ji suteikia ne tik aiškumą, bet ir realų saugumo jausmą.
SKPC teisininkas:
- Konsultuoja aktualiais teisiniais klausimais: vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, ikiteisminio tyrimo dėl smurto šeimoje klausimais.
- Rengia dokumentus, pažymas policijai, teismui ar kitoms institucijoms, padedant išvengti klaidų ir streso dėl sudėtingų teisinių procedūrų.
SKPC teisinė pagalba – tai daugiau nei formalumas. Ji:
- suteikia pasitikėjimo ir orumo jausmą, nes nukentėjęs asmuo žino, kad nėra vienas ir jo teisės yra ginamos;
- padeda atkurti teisingumo pojūtį, kuris dažnai prarandamas gyvenant smurto sąlygomis.
SKPC praktikoje teisinė pagalba laikoma neatsiejama specializuotos kompleksinės pagalbos dalimi – ji ne tik sustiprina nukentėjusiojo saugumą, bet ir padeda jam pamažu atgauti kontrolę bei tikėjimą, kad pokyčiai įmanomi.
Kai atrodo, kad pokyčiams jau per vėlu…
Nejaugi dar galimi pokyčiai? Toks klausimas dažnai skamba iš žmonių, kurie ilgus metus gyveno smurto aplinkoje. Viena mūsų centro klientė savo istorija parodė, kad pokyčiai įmanomi net ir tada, kai atrodo, jog visas gyvenimas jau nugyventas prisitaikant ir tylint.
Klientė į mūsų SKPC kreipėsi savarankiškai – palaikoma dukters, nors susidūrė su stipriu sūnaus pasipriešinimu. Su sutuoktiniu ji pragyveno 36-erius metus, užaugino du vaikus. Kaip pati pasakojo, ilgą laiką tikėjo, kad „taip reikia“, kad geriau prisitaikyti prie fizinio, psichologinio smurto, o juolab po tiek metų kažką keisti… Tačiau vieną dieną sutuoktinis eilinio pokalbio metu, tiesiog išvarė moterį iš namų. Moteris jausdama didžiulę gėdą, kaltę, sukaupusi likusias jėgas, išsinuomojo kambarį, kurį laiką grįždavo iš darbo į namus ir tik vėlai vakare, kad nesutiktų sutuoktinio, kuris galėjo atvažiuoti iš rajono, ateidavo į parduotuvę nusipirkti maisto. Laimei, moteris buvo neseniai pakeitusi darbą ir sutuoktinis nežinojo jos darbovietės.
Neilgai trukus sutuoktinis ėmė klausinėti dukters, sūnaus, pažįstamų apie moterį. Dukra žinojo, tačiau nieko nepasakė apie mamos gyvenamąją vietą, darbovietę, teigdama, kad su mama dabar jau viskas gerai ir kad jai tėvas netrukdytų gyventi.
Po kelių mėnesių, galvodama apie savo saugumą, moteris ryžosi persikraustyti į didmiestį, kur gyveno jos dukra. Tuomet klientė ir kreipėsi į mūsų SKPC. Pradžioje ji kalbėjo labai nedrąsiai, rinko žodžius, jausdama gėdą, kad tokio amžiaus moteris ryžtasi keisti gyvenimą.
Labai reikšmingu žingsniu tapo tai, kad moteris jau buvo apsisprendusi fiziškai atsitraukti – ji persikėlė gyventi į kitą miestą, kur susirado darbą. Tai teikė stiprybės ir pasitikėjimo savimi. SKPC konsultantė sudarė su moterimi veiksmų ir pagalbos priemonių planą, vedė ją įgalinimo keliu, stiprino emociškai. Psichologė teikė intensyvią pagalbą – per kelis mėnesius moteris pamažu išmoko atpažinti savo jausmus, drąsiau kalbėti apie patirtą smurtą ir pradėjo kurti naują, savarankišką gyvenimo planą.
Lygiagrečiai buvo teikiama ir teisinė pagalba – konsultacijos dėl turto pasidalijimo, skyrybų procedūrų, finansinių klausimų. Šioje vietoje moterį apėmė abejonės – ar tikrai verta „eiti iki galo“, nes sutuoktinis ją gąsdino, kad „be jo ji pražus“, „liks be nieko“. SKPC specialistai padėjo jai atskirti baimę nuo realybės, išanalizuoti galimybes ir pačiai priimti sprendimą.
Klientė patyrė sutuoktinio persekiojimą. Ją lydėjo abejonės – gal vis dėlto reikėjo likti, „kažkaip iškentėti“. Tačiau mūsų specialistai ją palaikė, padėjo įvardyti, kad jos jausmai yra teisėti, o noras gyventi be žeminimo – visiškai natūralus ir svarbus. Vienu metu ji paprašė padaryti pertrauką pagalbos procese – jai reikėjo laiko apsispręsti. Po dviejų savaičių sugrįžo jau tvirtesnė ir pasiryžusi tęsti skyrybų procesą.
Klientei teko dalyvauti ir mediacijos procese. Tuomet SKPC specialistai ją stiprino, pabrėždami, kad ji turinti teisę bet kada atsisakyti mediacijos, jei pasijus nesaugi, patirs spaudimą ar teisių pažeidimą.
Pagalbos procesas truko daugiau nei pusmetį. Galiausiai moteris išsiskyrė su sutuoktiniu, susitvarkė turto ir kitus svarbius klausimus, taip pat sustiprėjo emociškai, atgavo pasitikėjimą savimi. „Aš pagaliau gyvenu taip, kaip noriu. Dabar pirmą kartą per daugelį metų ryte nubundu be baimės,“ – sakė klientė paskutinės konsultacijos metu.
Aš pagaliau gyvenu taip, kaip noriu. Dabar pirmą kartą per daugelį metų ryte nubundu be baimės.
Ši istorija – apie drąsą keisti gyvenimą, net kai atrodo, kad jau per vėlu. Ji primena, jog smurtas nėra asmeninė nesėkmė, o pagalbos paieška – stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Kiekvienas žmogus turi teisę į orų, saugų ir pagarba grįstą gyvenimą – nepriklausomai nuo amžiaus, patirties ar praeities. Išėjimas iš smurto yra asmeninės stiprybės istorija, o kiekviena suteikta pagalba – žingsnis į visuomenę, kurioje smurtui nėra vietos. Todėl svarbiausias pagalbos principas išlieka paprastas, bet esminis: neskubinti, nevertinti, o eiti kartu – žmogaus tempu ir su pagarba jo pasirinkimui.