Tęsiame pasakojimą – III dalis ilgiausia. Istorija ilga, joje nuolatiniai tėvo reikalavimai, mamos pastangos ir blaškymasis tarp vaikų ir institucijų ir nuolatinė baimė prarasti vaikus. Vaiko pasakojimai ir užuominos neįdomios, o tėvas sugebėdamas pas specialistus atsidurti anksčiau nei mamos sutartas laikas (vėliau Loreta suprato, kad jis skaito jos elektroninį paštą), visur aiškina, kaip mamai po vaikų gimimo „pablogėjo“.
Primename, kad šeimos vardai pakeisti, tikra informacija redakcijai žinoma.
Smurtas prieš mamą
Po paskutinio bandymo pasiimti vaiką, jo būsena buvo labai prasta, po nuolatinio lankymosi pas psichologus ir ilgesnio nebendravimo su tėvu, vaikas ėmė rimti, tapo drąsesnis, seksualizuotas elgesys mažėjo. Taip buvo tol, kol Petras vėl atvažiavo ir pasiėmė vaikus savaitgaliui, po kurio jų sutartu laiku negrąžino namo.
Atvykusi vaikų pasiimti į buvusius bendrus namus mama sulaukė koliojimų ir galiausiai tokio spyrio į pilvą, kad nukrito kieme. Visa tai vyko vaikų akivaizdoje. Buvo iškviesta policija, mama atsidūrė ligoninėje, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl smurto nebuvo pradėtas – nuo spyrio į pilvą nebuvo matomų smurto požymių.
Straipsnio santrauka:
- Po pirmojo tyrimo nutraukimo 2020 m. Loreta palūžo, liko be teisinės pagalbos, bet vėliau vėl ėmė ieškoti būdų apginti vaikus.
- Institucijos ir toliau gina tėvo – galimo smurtautojo – teisę matytis su vaikais, net ir po vaikų elgesio pokyčių bei specialistų išvadų.
- Psichologų išvadose toliau rašoma apie tikėtiną seksualinį smurtą, bet terminai švelninami: „galimai“, „negalima atmesti“, „įtariama“.
- Vaikai pasakoja apie tėvo veiksmus, tačiau to nepakanka teisiniam įvertinimui .
- Nepaisant sunkių kaltinimų ir diagnozių, tėvui leidžiama matytis su vaikais, net su nakvyne – nes jo „teisės turi būti užtikrintos“.
- Loreta: „Vaikų balsas vis dar nėra svarus įrodymas – tik teismo sprendimas turi galią“.
- Vaikų elgesyje toliau fiksuojami ženklai, susiję su patirta trauma, tačiau vien dokumentinių įrašų nepakanka ikiteisminiam tyrimui atnaujinti.
- Antras ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas, trečiasis nepradėtas.
- Loretai daromas nuolatinis finansinis spaudimas – moka baudas tėvui.
Bandė pakeisti gyvenamąją vietą
Po šio įvykio grasinimų sulaukė ir Loretos artimieji, tad galiausiai ji ryžosi išsikraustyti į kitą Lietuvos kraštą ir kreipėsi pagalbos į Klaipėdos moterų krizių centrą.
2021 m. spalį mama Klaipėdoje sulaukė Alytaus apylinkės teismo nutarties, pagal kurią tėvas vaikus gali pasiimti kas antrą savaitgalį. Tai išgirdęs vyresnysis verkė ir sakė, kad su juo niekur nevažiuos, tačiau už tėvo teises mūru stojo vaiko teisių tarnyba, atvejo vadyba, o mama suvokė, kad jai niekas negali padėti. Loreta suprato, kad privalo versti vaikus susitikti su tėvu.
„Manau taip atimamas iš vaikų tas vienintelis žmogus, kuriuo jie besąlygiškai pasitiki ir kuris, nuo pat vaisiaus užsimezgimo įsčiose, yra saugumo uostas ir garantas.“ – skaudžius išgyvenimus pasakoja Loreta.
Pati bijodama vaikų tėvo, ji susitarė vaikus atvesti ir susitikti viešoje vietoje, žaidimų kambaryje. Petrui atvykus, vaikai išsigandę slėpėsi už mamos, o tėvui pakvietus važiuoti, verkė ir liepė jam išvažiuoti. Vyras liepė mamai „dingti“, o jai nepalikus verkiančių vaikų, gąsdino ir ją, ir vaikus, ir galiausiai iškvietė policiją, skųsdamasis, kad mama neduoda vaikų. Tačiau atvykę pareigūnai neleido imti klykiančių mažylių, paskambino vaiko teisių tarnybos specialistams ir liepė tėvui išvažiuoti.
„Tie policininkai per visus tuos prievartinių ėmimų metus, buvo pirmieji pareigūnai, kurie apsaugojo mano vaikus nuo smurtaujančio tėvo.“ – su dėkingumu prisimena Loreta.
Būtent Klaipėdoje pirmą kartą gydytoja psichiatrė Elena Bulanovaitė išdrįso įrašyti aiškią diagnozę – problemos, susijusios su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu, kurį įvykdė artimiausios aplinkos asmuo. Tokį raštą ir siūlymą ištirti gydytoja išsiuntė ir vaiko teisių tarnybai, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Po kurio laiko pati gydytoja paskambino pasidomėti, ar tėvui apribotos teisės ir labai nustebo sulaukusi neigiamo atsakymo.
2022m. vasarį su vyresniuoju vaiku lankantis pas Santaros klinikų gydytoją psichiatrą Deimantą Kuncevičių gydytojas įrašė išvadą: „Riboti pasimatymus su tėčiu arba dalyvaujant tretiesiems asmenims susitikimuose“. Tėvui pamačius šį įrašą ir nulėkus į ligoninę, ten buvo atliktas auditas ir įrašas pakeistas.
Susitikimai su tėvu
2022 kovą po ilgesnio laikotarpio vyresnysis vaikas sutiko susitikti su tėvu.
„Kiekvienas vaikas nori turėti tėtį, o, kai praeina kažkiek laiko, vaikas pradeda pamiršti tuos baisius ir traumuojančius dalykus, pradeda pasitikėti ir vėl išdrįsta susitikti.“ – pasakoja Loreta. Tąsyk vyresnėlis net sutiko važiuoti su tėčiu, tačiau mažasis klykė iš baimės, tad jo tėvas nesivežė.
Vaiką parvežė po poros dienų su vėl suaktyvėjusiu seksualizuotu elgesiu ir pykčio priepuoliais, o apsilankius įprastinio vizito pas darželio psichologę, vėl pasireiškė agresija. Jis pas tėvą praleido dar su savaitgalius, po kurių grįždavo labai susigraudinęs, o kartą ir ištinusia koja. Tačiau pagal Petro taisykles berniukams verkti negalima, tad vaikas nieko nepasakė, tik savaitę sunkiai vaikščiojo.
Po šių susitikimų su tėvu ir vykusio dar vieno mediacijos susitikimo 2022m. balandį vaikai jau vėl kategoriškai atsisakė vykti pas tėvą, o kai šis atvažiavo ir paėmė iš darželio – nebenorėjo ir į darželį.
Dar vienas bandymas jėga paimti vyresnėlį buvo 2022 m. gegužę, tačiau šįkart jau ir Loreta įsijungė telefoną ir filmavo. Verkiantį, klykiantį į mamos rūbus įsitvėrusį ir į automobilį kojomis bandantį atsispirti vaiką tėvas įgrūdo į automobilį ir laikydamas prispaudęs segė diržais kėdutėje. Išsivežti nepavyko, nes Loreta filmavo, tad tėvas pabūgo. Vaikas ir praėjus dviems savaitėms griežtai atsisakė kalbėti su tėvu net telefonu.
Įspėjimas – vaizdo įrašas gali šokiruoti (publikuojama tik trumpa iškarpa).
(Bandymas pasiimti vaiką susitikimui, mamos vaizdo įrašas).
Buvo ir bandymų susitikinėti kartu su socialinėmis darbuotojomis, apgaule išsivežti vaikus, po ko vaikų nepasitikėjimas tik sustiprėjo.
Vėl bandymas kreiptis į prokuratūrą
Nebegalėdama ir toliau vykdyti prievartinių vaikų perdavimų tėvui, matydama kasdien tik stiprėjantį seksualizuotą vaikų elgesį, 2022 liepą Loreta kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti Petro atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio tvirkinimo, o Vilniaus moterų namai jai rekomendavo advokatę, kuri turėjo tokių bylų patirties.
Tris mėnesius neverčiami susitikti su tėvu vaikai atsigavo, ėmė eiti į žaidimų aikšteles, dalyvauti šventėse, bendravo su draugais ir pasijautė saugūs, seksualizuotas elgesys beveik išnyko.
2022 m. vasarą vaikams nebereikėjo psichologų, psichiatrų pagabos, o apsilankius rudenį pas psichologę Valeriją Popovą (VŠĮ “Testas”), ji pastebėjo labai teigiamus pokyčius, vaikas irgi noriai ėjo susitikti ir bendravo. Specialistė rekomendavo ir toliau išlaikyti tą saugumo jausmą, kurį vaikas jaučia būdamas tik su mama. Spalio mėnesį Klaipėdos ligoninės psichiatrė E. Bulanovaitė taip pat pastebėjo teigiamus vaiko pokyčius.
Nauja nutartis, ginanti tėvo teises
2023-01-20 buvo priimta nauja teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurią nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ir vasario pradžioje Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro patalpose turėjo vykti pirmas po pusės metų tėvo ir vyresniojo vaiko dviejų valandų trukmės susitikimas dalyvaujant specialistams.
Susitikimas neįvyko vaikui kategoriškai atsisakius į jį vykti. Sužinojus, kad turi važiuoti pasimatyti su tėvu, prasidėjo pykčio ir agresijos priepuoliai. Centro psichologai girdėjo vaiko reakciją, nes Loreta kláusė patarimo telefonu, kaip jai elgtis. Išgirdę vaiko šauksmus bei daužymo garsus specialistai pareiškė, kad vaikas yra labai traumuotas, kad stipri vaiko reakcija į susitikimą su tėvu yra gynybinė ir verta gilios analizės, kodėl vaikas taip nenori matyti savo tėvo. Specialistai parašė išvadą, kad iš tokio vaiko elgesio galima spręsti, kad kažkas vaiko ir tėvo santykiuose vyksta vaiko psichinės gerovės nenaudai.
Taip nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. pavasario vaikai su tėvu nebesimatė, nors buvo nuolat kalbinami susitikti, tačiau reakcijos buvo itin neigiamos. Nebevykstant susitikimams su tėvu, vaikų sveikatos pokyčiai buvo labai teigiami, prisimena Loreta – atsirado daug draugų, nekantriai laukė rugsėjo 1-osios.
Nutrauktas dar vienas ikiteisminis tyrimas
Prieš daugiau kaip metus pradėtas ikiteisminis tyrimas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo nutrauktas 2023-11-30.
Po to vėl prasidėjo ne tik psichologinis, bet ir finansinis spaudimas mamai – vaikams nesutikus matytis su tėvu, šis kaskart kreipiasi į teismą ir Loretai skiriamos tūkstantinės baudos. Ji moka baudas Petrui, anstoliui ir dar tėvo teismo išlaidas.
Taip ji ir vėl buvo priversta kalbinti vaikus į susitikimus su tėvu. Civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo nustatymo buvo paskirta psichologinė/psichiatrinė ekspertizė vaikams, kuri turėjo vykti bendrai su tėvu.
Nuvykus į susitikimą 2024 vasarį, vyresnėlis vėl puolė į isteriją ir tą dieną net nepavyko nueiti į ekspertizę. Iš antro karto, mamai pažadėjus, kad nesitrauks nuo vaiko, šis sutiko nueiti, tačiau eiti į kabinetą atskirai su tėvu griežtai atsisakė. Psichologei leidus mamai pasilikti kartu, Petrui pavyko sudominti vaiką savo prabangiu telefonu, pavyko pabendrauti ir galiausiai abu vaikai pareiškė norą susitikti su tėvu, tik be pasilikimo nakvynei. Po paskutinio jų atskiro pasimatymo buvo praėję beveik dveji metai.
Susitikimas buvo trumpas, poros valandų, ir vaikai jautėsi gana gerai, tad įvyko ir dar pora susitikimų dienos metu kelioms valandoms su abiem vaikais. Tuo pat metu tėvai susitiko ir su psichologe.
Loreta nustebo, kai nuvykusi į susitikimą pas Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologę Jolantą Dimšienę, sutiko iš pastato išeinantį Petrą. Po to susitikimas buvo labai nemalonus, prisimena Loreta, psichologė su vaikais bendrauti ar jų išklausyti nesiūlė, sakė pakanka, kad susitiks tėvai.
Susitikimai buvo atnaujinti
Galiausiai 2024-ųjų pabaigoje vaikai vėl pasiliko pas tėvą nakvoti ir košmaras sugrįžo. Vyresniojo vaiko būklė iškart ėmė keistis, vėl reiškėsi seksualizuotas elgesys, tad prieš kitą planuotą savaitgalį pas tėvą mama bandė sakyti psichologei, kad per anksti ir tokia skuba gali tik pakenkti, tačiau psichologei tai nepasirodė svarbu ir kitas susitikimas jau buvo planuojamas dviems naktims.
Vyresnysis vaikas iškart pasakė, kad ten miegoti nenori, nes blogai išsimiega, girdi trikdančius garsus, o miegoti tenka tryse ant sofos. Mažasis, nors pas tėvą norėjo, tačiau be vyresniojo nenorėjo ten likti. Po ilgų pokalbių su vaikais Loretai pavyko surasti kompromisą dėl vienos nakvynės pas tėvą ir per konsultaciją su psichologe, Loreta viską išsamiai papasakojo. Tačiau psichologė į vaikų emocinį diskomfortą reagavo abejingai, teigdama, kad vaiko baimės galėjo kilti „nuo teigiamų emocijų“. Tėvas pasakojo, kad vaikams viskas klojosi puikiai.
Artėjant susitikimui vyresnysis vaikas prašė mamos skambinti tėvui ir pasakyti, kad jis nevažiuos, jai pasiūlius pačiam pasakyti, tai ir padarė, tačiau tėvas „negirdėjo“ ir tvirtino savo, o vaiką vėl ištiko isterija. Visgi penktadienį vaikai nuėjo susitikti ir planavo eiti kartu į šventę. Atėjus vaikams, tėvas iškart pasakė, kad važiuos persirengti ir tada į šventę, nors šie buvo pasipuošę naujais savo pasirinktais rūbeliais ir visiškai nenorėjo kitų.
„Tėvas pasakė, kad ten, kur jie važiuoja, jiems bus paruošta staigmena (nors jokios staigmenos nebuvo) ir vaikas negali važiuoti su mamos rūbais, jis turi persirengti gražiais tėčio rūbais.“ – prisimena Loreta. Vyresnysis ėmė verkti ir Petras pasiskubino išeiti su mažuoju. Tėvui skambinant ir reikalaujant vėliau atvežti ir jį, vaikas griežtai atsisakė.
Jis vėl tapo labai neramus, atsirado pyktis, jautrumas ir agresija, klausiant apie tėvą ar vos užėjus kalbai apie susitikimą, vaikas verkė ir šaukė, kad daugiau pas tėtį nevažiuos, tačiau klausiamas kas atsitiko, tapdavo irzlus ir piktas. Jau buvo sakęs, kad ten neišsimiega, kad naktį būna visokie garsai, tapo jautrus kitų žmonių kvėpavimui.
2024 m. birželį Petras vėl turėjo pasiimti abu vaikus. Vos išgirdęs tėvo balsą telefone vyresnysis išsigando, tapo nerimastingas, užsirakino automobilyje iš vidaus ir pasakė, kad lips į bagažinę, kad tėtis jo nematytų ir prašė mamos būti šalia. Loretai klausiant, kodėl nenori susitikti, vaikas pasakė, kad nenori jo paliesti ir kalbėtis su juo, prašė greičiau važiuoti, kartojo, kad nevažiuos pas tėtį niekada.
Mamai jis pasakė, kad negali pasakyti, nei jai, nei tetom, kaip vadina vaiko teisių specialistes, socialines darbuotojas, psichologes, niekam, tik norėjo užsitikrinti, kad tėtis nebus įleistas pas jį.
Tėvui spaudžiant vaiką eiti su juo, šis lindo pro automobilio langą, norėdamas būti kuo toliau, akivaizdžiai bijojo, kad tėvas nepaliestų. Galiausiai, supratęs, kad pasiimti vaiko nepavyks, Petras išvažiavo, tačiau vaiko emocinė būklė labai pablogėjo.
„Einant į namus jis nuolat kartojo, kad nekenčia tėčio, kad pasigamins ginklą ir, kai jį susitiks kitą kartą, nužudys. Pasakė, kad nužudys ir tas tetas, kurios juo netiki“, – pasakoja Loreta. Galiausiai mažylis iš tiesų pasigamino medinį ginklą, ant kurio nupiešė kraują…
Specialistų pagalba?
Nuo 2023 metų vaikas buvo konsultuojamas pas psichologę-psichoterapeutę Raimondą Bliūdžiuvienę. Kadangi vaiko būklė nesimatymo su tėvu laikotarpiu visiškai pasikeitė, jis buvo ramus, laimingas, pasitikintis, jam puikiai sekėsi mokykloje, bendrauti su draugais ir su nepažįstamais žmonėmis, nebeliko pykčio ir agresijos priepuolių, tad konsultacijos buvo tik palaikomojo pobūdžio.
Tačiau po atnaujintų susitikimų su nakvynėmis situacijai pablogėjus, mama vėl kreipėsi į psichologę. 2024 m. liepą vaikas psichologei pasakojo, kad buvo tėvo laikomas, kad jo neleido pas mamą, jis graudinosi ir sunkiai tramdė emocijas. Psichologė viską užsirašinėjo ir net įsirašė pokalbį į savo telefoną. Mama pastebėjo, kad specialistė nerimavo, o pamačius prie savo namų nepažįstamą automobilį, ne kartą klausė, kokiu automobiliu važinėja Petras.
Vos pradėjus konsultuotis pas šią specialistę, Petras jai skambino, rašė laiškus ir vadino „šarlatane“. Vėliau ji Loretai pasakė, kad nėra kompetentinga seksualinio smurto klausimais, todėl pasiūlė susirasti kitą psichologą, o 2025 m. sausį pakviesta liudyti Loretai priekaištavo, ir sakė nenorinti dalyvauti teismuose. Psichologė skambino tol, kol galiausiai Loretos atstovė paprašė teismo šios liudytojos nebekviesti, tačiau ji vistiek buvo iškviesta.
R.Bliūdžiuvienė teisme paskaitė savo pirmines išvadas, kur rekomenduoja nesusitikti vaikui su galimu įtariamuoju, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ir kaip vaikas elgėsi tų konsultacijų metu, tačiau paklausus apie paskutinį vaiko apsilankymą, pasakė, kad nieko neprisimena ir nėra nieko pasižymėjusi. Loretą vėl ištiko šokas – pati puikiai matė, kaip psichologė netgi įsirašinėjo, ką kalbėjo vaikas.
„Supratau, kad jis vėl viską „sutvarkė“ kaip jam reikia.“ – nusivylimo neslepia Loreta.
Medikų diagnozės
Nuo 2024 m. rugsėjo vyresnįjį vaiką konsultuoja psichologas dr. Aleksandras Segal, kurio specializacija seksualinis smurtas prieš vaikus. Vaikas lankosi konsultacijose kiekvieną savaitę ir psichologui pavyko užmegzti ryšį, jis pasilikdavo vienas gydytojo kabinete. Iki naujo streso.
Dar vykstant nagrinėjimo procesui teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, Petras nuvažiavo į vyresniojo vaiko mokyklą ir jam pasakė, kad nuo šiol jis ims po pamokų ir praleis po tris valandas kartu. Po to prireikė ligoninės, nes vaikui stipriai skaudėjo pilvą, jis verkė ir negalėjo pajudėti. Atlikus tyrimus nustatyta, kad skausmas buvo psichosomatinio pobūdžio.
Nuo tos dienos vaiko būklė vėl smarkiai pablogėjo, net ir konsultacijos pas jau gerai pažįstamą psichologą dr.A.Segal tapo neįmanomos, nes vaikas mėtė daiktus, spardė ir rėkė. Jis vėl niekur neatsiskyrė nuo mamos, pasireiškė stiprūs pykčio, agresijos, nerimo protrūkiai, prireikė psichiatro ir medikamentų pagalbos. Vaikui buvo rekomenduota kuo mažiau stresą sukeliančių neigiamų įvykių, išlaikant ramią, pastovią aplinką, taip pat nuotolinį mokymąsi.
Antrojo vaiko elgesys taip pat ėmė keistis
Nuo to laiko, kai vyresnysis nebevažiavo pas tėvą, mažasis vykdavo vienas, nors ir be didelio džiaugsmo, tačiau būdamas nuolankesnio charakterio nesipriešino ir praleisdavo ten savaitgalį.
Tačiau po kelių tokių pasilikimų ir antrasis ėmė priešintis ir reikšti nenorą vykti pas tėvą. Pradėjus antrajam vaikui leisti savaitgalius pas tėvą, Loreta, iki tol tikėjusis, kad vyrą domina tik vyresnėlis, pastebėjo ir antrojo analogiškus pokyčius – seksualizuotą elgesį, irzlumą ir pyktį. Vaikas pasakojo, kad miega kartu su tėvu ir jo naująja jau žmona. Nors anksčiau, paklausus, ar miega apsirengę, vaikas sakydavo, kad nuogi, vėliau pradėjo sakyti, kad naktį nesimato, nežino ir pan., o grįžęs iš tėvo namų, būdavo užsisklendęs ir vengė kalbėti apie tai ką veikė, tačiau pradėjo prašyti mamos paliesti užpakaliuką, lytinius organus.
Mama vėl apėmė siaubas. Loreta nebegalėjo daugiau leisti tėvui imti ir antrąjį, kai suprato, kad viskas kartojasi. Tačiau jau du ikiteisminiai tyrimai dėl galimo seksualinio smurto buvo nutraukti, todėl mama nutarė ieškoti pagalbos pas ekspertus, kurie specializuojasi šioje srityje. Loreta pateikė vaikų garso įrašą dviems teisės psichologijos specialistams dr. A.Segal ir dokt. Faustui Antanaičiui įvertinimui.
Ekspertų išvadoje teigiama, jog pateiktame garso įraše demonstruojamas seksualizuotas, amžiaus neatitinkantis vaiko elgesys, pateikta išvada, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje yra požymių, rodančių, kad vaikas galimai patiria seksualinį smurtą.
Loreta dar kartą kreipėsi į Vilniaus prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą jau dėl abiejų vaikų tvirkinimo. Tačiau vėl be rezultato, prašymas LR generalinei prokurorei Nidai Grunskienei taip pat liko be atsako, mamai net nebuvo pranešta, kodėl atsisakyta pradėti tyrimą. 2025 m. kovo mėnesį vėl buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir numatyti tėvo susitikimai su vaikais dalyvaujant psichologui.
Tėvo susitikimas su vaiku dalyvaujant mamai ir stebint psichologei įvyko š.m. kovo 18 dieną. Susitikimas vaikui buvo labai emociškai sunkus, jis sakė tėvui, kad jo nekenčia. Po to vaiko būklė pablogėjo taip, kad jis vėl nebelankė mokyklos ir mokėsi namuose.
Nors į antrąjį tokį bendrą susitikimą Petras pasistengė atsinešti viliojančių žaidimų, tačiau vaikas aiškiai pasakė, kad pas jį nevažiuos ir kad net nebandytų jo priversti. Po dviejų susitikimų vaikas vėl nebepaleido mamos ir sapnavo košmarus.
Vaikas bando užsimiršti piešdamas
„Vaikas ieškodamas nusiraminimo ėmė nuolat piešti. Per piešimą jam palengvėdavo. Tikrai, vaikas pats imdavosi įvairių metodų, kad padėtų sau. Jis labiau negu suaugę, turintys psichologų išsilavinimus žmonės, viską suprato, ir kad turi eiti ir susitikti su tėvu, nes mama sako, kad reikia. Vaikas viską supranta, mato, jaučia. Apmaudu, kad specialistai ne…“ – nusivylusi kalba mama.
Dar vienas susitikimas vyko balandžio mėnesį, per kurį vaikas garsiai išrėkė tėvui, kad jo nekenčia, o šio klausiamas kodėl, išrėžė „tu pats žinai“.
Paskutinis vaiko su tėvu susitikimas po dar dviejų savaičių buvo nepakeliamas, pasakoja Loreta. Vaikas movė tėvui kelnes, piešė jo užpakalį, išmatas, vėl kartojo, kad šis pats žino kas ir kada įvyko. Vaikas nuolat tėvui šaukė, kad jo nekenčia. Po šio susitikimo vaiko emocinė būklė dar labiau pablogėjo, išgirdus garsesnį kvėpavimą jį ištinka isterija.
Galiausiai vaikas mamai prasitarė, kodėl jis sutiko susitikti su tėvu – pirmiausia, tai jis nežinojo, kad gali rinkti ir jautė, kad mamai dėl to būna problemų, o be to, po tokių susitikimų jiedu su mama kur nors eidavo dviese, kad jis nors kiek nurimtų, ir tas atskiras laikas dviese su mama vaikui buvo labai brangus.
Specialistų reakcija
Susitikimus stebinti psichologė Daiva Gabrienė mamai patvirtino, kad susitikimai yra žalojantys ir ryšio atstatymu net nekvepia. Tačiau kartu pasakė, kad negali prašyti jų sustabdyti, nes neva teismas nepatvirtins.
Loreta po susitikimų kalbėdama su vaiko teisių specialistai, bijo pasakyti ką galvoja ir net minėti tvirkinimą, kad nebūtų vėl kuo nors apkaltinta. Specialistė sako, nieko nesuprantanti kas čia vyksta ir ką daryti.
Pradėjus kalbėti apie konkrečius faktus, kad tėvas su vaikais miega nuogas ir guldosi vaikus į lovą su savo drauge, ji sako, kad tai nieko nereiškia, nes, pavyzdžiui, ir jos vyras miega nuogas, ir ji pati visada miega nuoga, tai nieko čia tokio, nes pavyzdžiui, vaikai gali būti po atskira antklode.
Specialistė kalba, kad nežino, kaip Loreta apgins vaikus, nes turi būti labai konkretūs įrodymai: „Nes jeigu ne, aš kalbu išgyvenimus iš praktikos, neduok Dieve, nustatys vaikų gyvenamąją vietą su tėvu ir jūs vaikščiosit į susitikimus“…
Finansinis spaudimas mamai
Loretai daromas didžiulis finansinis spaudimas. Susipažinus su Petru, ji dirbo, planavo karjerą, tačiau šis priprašė, kad Loreta nedirbtų. Ji pasidavė ir liko namuose, augino vaikus. Tačiau palikusi vyrą vėl iškart susirado darbą, išlaiko du vaikus, tėvas moka minimalius alimentus.
Kiekvieną kartą, kai vaikai, ar vienas iš vaikų, atsisako važiuoti pas tėvą, šis kreipiasi į teismą dėl baudos išieškojimo už tai, kad mama nedavė vaikų. Baudos, prasidėjusios nuo 300 eurų pasiekė du – tris tūkstančius kaskart. Už kiekvieną, nesvarbu dėl kokios priežasties neįvykusį susitikimą, Loreta gauna anstolio raštą.
Paskutinis pasiekė liepos 18 dieną – Petrui išieškoti 2500 eurų baudą, 1300 eurų bylinėjimosi išlaidos, dar 300 eurų atlygis ir vykdymo išlaidos anstoliui. Čia tik paskutinysis, tokių daug, jos sąskaita areštuota, iš ko gyvena ji ir du vaikai niekam neįdomu.
Be baudų, išieškomų Petrui, dar laukia dešimttūkstantinės skolos advokatei, kuri iš Loretos uždirbo apie 60000 eurų, tačiau nei vienas ikiteisminis tyrimas nepasiekė jokio rezultato. Galiausiai supratusi, kad Loreta neišgali tiek mokėti, ją paliko net neiformavusi prieš pat apklausą civiliniame procese ir parašė ieškinį dėl skolos išieškojimo.
Pirmąją susikaupusią skolą advokatei – 25 000 eurų, atiduoti padėjo Loretos tėvai pardavę žemę, tačiau dabar nebėra ką parduoti, o anksčiau didelį rūpestį demonstravusi advokatė ėmė gąsdinti, kad kvies į teismą liudyti Petrą ir jo advokatę ir ims veikti prieš Loretą. Ji reikalauja, kad Loreta parduotų automobilį ir gąsdina teismais.
Tebevyksta ir teisminis procesas, kuriame Petras reikalauja nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo ir Loretai skirti pasimatymus. Tiesa, po kurio laiko jis apsigalvojo, nusprendęs, kad globa gali būti perpus. Teismas vyksta jau nuo praėjusių metų.
Apie tai, kaip vyksta teismo posėdžiai vedami Alytaus teismo teisėjos Editos Dambrauskienės, galite paskaityti laiške, kurį parašė pernai liudijusi psichiatrė mokslų daktarė Dalia Puidokienė. Ji tą dieną pavadino „Black Friday“…
Artimiausias teismo posėdis vyks liepos 28 dieną, teisėja ta pati – Edita Dambrauskienė, nes prašymas nušalinti ją tesimo pirmininkės buvo atmestas.