Kretingos šakotis
„Mūsų šeimoje šakočiai kepami daugiau nei 50 metų. Tai mano tėvų Onos ir Julijono Kumpių palikimas. Vaikystėje šakočių kepimo procese dalyvaudavome visi šeimoje augę šeši vaikai. Buvome ne stebėtojai, o pagalbininkai tėvams. Mes padėdavome kulti kiaušinius, maišyti tešlą, kepant šakotį sukti volą. Prisimenu, kad vaikystėje man šakotis nebuvo joks skanumynas… Mes jį valgydavome tiesiog su dešra.“
Lietuvoje šakotis buvo pradėtas kepti XIX a. viduryje vienuolynuose, dvaruose. Šakočiui iškepti reikalingi ne tik brangūs ingredientai, bet ir speciali įranga, kepėjo įgūdžiai ir aukšta kvalifikacija.
„Kretingos šakočių“ savininkai ir kepėjai Daiva ir Arūnas Malakauskai nuo 2008 m. atgaivino šakočių kepimą, norėdami išsaugoti šeimos tradiciją ir šio amato perdavimą iš kartos į kartą. Jie ėmėsi šio verslo iš naujo, kai grįžo gyventi pas Daivos tėvus. Mama dukrai perdavė tikrą naminio šakočio receptą. Pradedantys kepėjai susitvarkė ir pritaikė šakočiams kepti tėvų duotas patalpas. Vyras Arūnas, ilgai mintyse dėliojęs kepimo krosnies modelį, naudodamasis Daivos tėvelio patarimais kepimo krosnį išmūrijo pats. Jis pasirūpino ir įrankiais, kurie buvo reikalingi šakočiams kepti – skarda tešlai supilti, mažesniais voleliais, praplatino kiaurasamčio, kuris naudojamas tešlai pilti, skylutes.
„Per dieną galime iškepti 20 kilogramų šakočio – jis 6 valandas turi būti ant volo ir tik tada galima nuimti. Užsakymų ypač padaugėja karštomis vasaros dienomis, nes tada šakotis tampa konkurentas tortui. Šakočio galiojimo laikas pakankamai ilgas – 2 mėnesiai“, – tvirtina Daiva Malakauskienė.
Puoselėdami iš savo tėvelių paveldėtą amatą, D. ir A. Malakauskai į šakočių kepimo magiją įtraukė ir savo tris atžalas, vildamiesi, kad ir jų vaikai tęs šeimos tradiciją – keps šakočius pagal seniausią receptą tik ant atvira ugnimi degančių beržinių malkų. „Dažnai užsakovai nori ne tik paskanauti mūsų šakočių, bet ir pamatyti kepimo procesą, kuris tiesiog hipnotizuoja“, – džiaugiasi šakočių kepimo meistrė D. Malakauskienė. „Vien iš šakočių kepimo neišgyvensi, tačiau esu lietuvė ir jaučiu tautinį pasididžiavimą kepti šakočius, tai yra kūryba, teigiamai nuteikia geri klientų atsiliepimai ir grįžtamasis ryšys“, – pasakoja logopede dirbanti D. Malakauskienė.
2012 m. verslininkai yra gavo Tautinio paveldo produktų sertifikatą. Veržlūs ir kupini energijos D. ir A. Malakauskai dalyvauja šakočių kepimo čempionatuose, kuriuose skatinama puoselėti tradicinį šakočio kepimo amatą, todėl dalyviams keliami specialūs reikalavimai. Šakotis turi būti kepamas lauko sąlygomis, atitinkamomis malkomis kūrenama įranga. Itin svarbu ir šakočio recepto autentiškumas, tešlos paruošimo procesas. D. ir A. Malakauskai puoselėja svajonę parengti projektą ir pastatyti kepyklą, kur galėtų vesti edukacijas, pademonstruoti visą gamybos procesą, supažindinti su šakočio atsiradimo istorija, papasakoti kuo skiriasi šakotis nuo „bankucheno“.
D. ir A. Malakauskų pagal autentišką receptą kepamų gardžių šakočių galima įsigyti Kretingoje vykstančiose mugėse (Šv. Antano atlaiduose, pavasario mugėje, „Rudens derliaus ir Moliūgo šventėje“), Kaziuko mugėje Klaipėdoje, Gargžduose, internetiniame puslapyje https://dmalakauskienes-kepyklele.business.site/