Paulina Mongirdaitė
Kretingos ir grafų Tiškevičių fotografė, pirmoji moteris fotografė Lietuvoje Gimė 1865 m. Raseinių apskrityje bajorų Mečislovo Angelo Kandidos ir Sofijos (Griškevičiūtės) Mongirdų šeimoje. Apie 1885 m. šeima persikėlė į Palangą, kurioje įsigijo žemės sklypą su keliais namais.
Buvo išsilavinusi, mokėjo keletą užsienio kalbų, mėgo piešti. Piešė spalvotas miniatiūras su Palangos vaizdais, kurias apie 1892 m. panaudojo albumui „Polonga Bains de mer“ („Palangos jūros maudyklės“).
Susidomėjusi fotografija, fotografuoti mokėsi Varšuvoje (Lenkija). Iš ten į Palangą parsivežė fotografijos aparatūrą ir apie 1888 m. pradėjo daryti nuotraukas, o 1892 m. savo namuose šalia Palangos senosios vaistinės atidarė fotografijos ateljė. Pirmąsias nuotraukas ji žymėjo spaudais „Fotografija P. Mongird. Polangen“ (kirilicos šriftu) arba „Wadwicz Mongird Polangen“ (lenkų kalba).
Darė daugiausia portretines ir grupines nuotraukas. Fotografavo Palangą, jos nuostabią gamtą, pajūrį. Poilsiautojai noriai pirko jos fotografijas, kurios buvo publikuojamos ir lenkų spaudoje. Be Palangos vaizdų, 1912-1914 m. ji išleido atvirukų su Kretingos turgaus aikšte, senąja bažnyčia, Rusijos-Vokietijos sienos perėjimo punkto Kretingoje ties Bajorais ir kitais vaizdais.
XX a. pradžioje veikli moteris fotografė buvo didelė retenybė. Jos sugebėjimus pripažino grafai Tiškevičiai, kvietę fotografuoti šeimos narius, užsakę parengti Palangos ir Kretingos dvarų vaizdų albumus.
Be pomėgio fotografijai, Paulina vertėsi ir leidybine veikla. 1890 m. parengė fotografijų albumą „Kretynga“. Jame yra 49 nuotraukos, kuriose įamžinti Kretingos dvaro pastatai ir parkas, Kretingos ir Palangos miesteliai bei senosios bažnyčios. Šios nuotraukos labai pravertė restauruojant Kretingos dvaro rūmus ir žiemos sodą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą leido atvirukus, kuriuose įamžinta senoji Kretinga, Tiškevičių dvaro parkas ir rūmai. Kretingos istorijos muziejaus fonduose iš kūrybinio palikimo saugoma 27 fotografijos ir 9 atvirukai.
P. Mongirdaitė išbandė jėgas ir tuo metu dar tik užgimstančioje foto žurnalistikoje, todėl yra laikoma viena iš foto žurnalistikos pradininkių.
Mirė 1924 m. lapkričio 5 d. nuo vėžio. Palaidota Palangos senosiose kapinėse, šalia koplyčios.