Dvaro Saldaininė
„Aš esu ketvirtos kartos saldainių gamintoja. Tai šeimos tradicija, kurią perima mūsų šeimos moterys. Saldainių gamybos receptą paveldėjau iš seniausių laikų, nes mano mama gavo jį iš mano močiutės, o močiutė iš mano prosenelės. Man gera žinoti, kad žmonių skonis nesikeičia jau šitiek metų ir kad mano prosenelė čiulpė tuos pačius saldainius, kaip ir aš. Aš esu kilusi iš Raseinių, tačiau kai buvau vienuolikos metų, mes parsikėlėme gyventi į Kretingą. Nors Kretingoje neturėjome giminių ar pažįstamų, meilė šio krašto žmonėms atvedė mūsų šeimą būtent čia. Aš džiaugiuosi tokiu mamos pasirinkimu, nes dabar su vyru vystome mamos mums paliktą verslą, gaminame saldainius ir jaučiamės laimingi.“- pasakoja Justė Norvaišaitė.
„Dvaro saldaininė“ – tai saldainių dirbtuvės-kavinė, įsikūrusi Vandens malūne, viename iš Kretingos muziejaus kompleksui priklausančių pastatų. Justė Norvaišaitė yra dvaro saldaininės direktorė. Kartu su Juste versle sukasi ir jos vyras Lukas bei edukatorė. Šie trys jauni, išradingi ir entuziazmo pilni saldainių gamintojai jau 2 metus sėkmingai gamina saldainius ir šokoladą. Verslo idėja gaminti senovinius saldainius – „pypkes“, „gaidelius“ – kilo dėl dviejų motyvų: gaminamų saldainių buvo galima įsigyti tik mugėse, prie bažnyčių, o antrasis – pratęsti šio pastato istoriją, nes čia kadaise buvo grafų Tiškevičių cukraus sirupo, medaus ir aliejaus dirbtuvės „Šatrija“.
„Dvaro saldaininės“ saldainiai gaminami tik su natūraliais kvapais ir dažais, visiškai nenaudojant „chemijos“. Visi saldainiai yra rankų darbo ir tai galite pamatyti plika akimi, nes skiriasi saldainių „raštas“. Kiekviena gamybos partija būna vis kitokia – juk tai ne automatų išsukta saldainių masė, o ištampyta rankomis. Dominuojančios saldainių spalvos yra raudona, žalia ir geltona. Geltona spalva išgaunama iš beta karotino morkų ekstrakto, raudona – iš juodųjų morkų ekstrakto. Visų taip mėgstama rožinė spalva išgaunama iš tų pačių juodųjų morkų ekstrakto, tik daugiau ištampoma saldainių masė. Norint išgauti daugiau atspalvių, pakanka vienos pagrindinės spalvos, tačiau saldainio masė daugiau tąsoma, lankstoma, taip išgaunamas norimas atspalvis. Žalia spalva išgaunama iš chlorofilo, tai medžiaga, kurios yra kiekviename lape ar spyglyje.
XVIII amžiaus dienoraščiuose radus grafienės Sofijos Tiškevičienės receptą, buvo nuspręsta pagaminti autentišką grafienės šokoladą su kava ir cikorija. Vėliau kilo idėja gaminti ir grafo šokoladą. Jis nėra autentiškos receptūros, nes grafui nelabai rūpėjo „virtuvės reikalai“, todėl jaunieji verslininkai sukūrė labai originalų šokolado receptą. Kadangi mūsų krašte vyravo toks pasakymas, kad žemaičiai labai mėgsta valgyti obuolius su lašiniais, tai ir gimė idėja naujam grafo šokoladui su spirgais ir džiovintais obuoliais. Spirgai gerai pakepinami ir išdžiovinami, tada dedami į šokoladą. Tačiau spirgai nėra vienintelis ingredientas, dar į šokoladą dedami ir džiovinti obuoliai. Nesenai jaunieji verslininkai pradėjo gaminti Jurgio Pabrėžos šokoladą su baltuoju šalaviju. „Dvaro saldaininės“ komanda nuolat bando, ieško įvairesnių skonių, bet ne visada pavyksta. Tik išgryninus tikrai gerą skonį, naujas gaminys pateikiamas klientams.
„Dvaro saldaininė“ siūlo: vaikams – natūralių „Gaidelių“, „Pypkių“ vyšninių, ananasinių saldainių, o suaugusiems – Grafo ir Grafienės šokoladų.
Dvaro saldaininės adresas Vilniaus g. 41, Kretinga.