Smurtas artimoje aplinkoje – tai ne tik fizinė prievarta. Jis gali pasireikšti ir psichologiniu spaudimu, emociniu šantažu, ekonomine kontrole ar nuolatiniu nuvertinimu. Tokios patirtys palieka gilius randus – jos griauna žmogaus savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais. Ilgainiui smurtą patiriantis žmogus gali imti manyti, kad yra bejėgis, nevertingas ar net pats kaltas dėl to, kas vyksta.
Svarbu suprasti, kad smurtas niekada nėra patyrusiojo kaltė. Už smurtinius veiksmus visuomet atsako smurtautojas. Vis dėlto daugelis žmonių ilgą laiką nedrįsta kreiptis pagalbos – juos stabdo gėda, baimė, abejonės dėl ateities ar nuogąstavimai, kaip į situaciją sureaguos artimieji bei aplinkiniai.
Tačiau net ir mažiausias žingsnis gali tapti pokyčių pradžia. Kreipiantis pagalbos, kalbantis su specialistais ar patikimais žmonėmis, pamažu grįžta suvokimas, kad smurtą galima sustabdyti, o gyvenimas gali būti kitoks – saugesnis, ramesnis ir laisvas nuo baimės. Šiame kelyje ypatingai svarbi tampa vidinė stiprybė – gebėjimas atrasti jėgų, atsitiesti ir vėl patikėti savimi.
Smurtas artimoje aplinkoje palieka gilų emocinį pėdsaką – jis gali sugriauti pasitikėjimą savimi, sukelti baimę, nerimą ir emocinį išsekimą. Tačiau net ir tokiose situacijose svarbu žinoti, kad turite galimybių atsitiesti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galima stiprinti vidinę stiprybę ir žengti pirmuosius žingsnius į saugesnį, ramesnį gyvenimą.
Panevėžio agentūros „SOS vaikai“, nuo 2012 m. teikiančios specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims, psichologė Diana Dubauskienė sako, kad kiekvienas žmogus savyje turi vidinių resursų, padedančių atsitiesti net ir po sudėtingų patirčių.
Specialistė dalijasi keliais praktiniais patarimais, kurie gali padėti stiprinti vidinę stiprybę, atgauti pasitikėjimą savimi ir drąsiau žengti pirmyn link saugesnio gyvenimo.
- Supraskite ir įvardykite savo emocijas
Smurtą patiriantys asmenys dažnai patiria sumaištį: baimę, kaltės jausmą, gėdą, netgi prisirišimą prie smurtautojo. Svarbu pripažinti, kad jūsų emocijos yra normalios – jos kyla dėl patirto trauminio išgyvenimo, o ne dėl jūsų kaltės.
Ką galite daryti?
- Leiskite sau jausti. Nebijokite savo emocijų – jos yra natūrali reakcija į traumuojančią patirtį.
- Rašykite dienoraštį. Užrašykite savo jausmus ir mintis – tai gali padėti juos geriau suprasti ir sumažinti vidinę įtampą.
- Kalbėkitės su žmogumi, kuriuo pasitikite – draugu, šeimos nariu arba specialistu.
- Atkurkite pasitikėjimą savimi
Smurtautojai dažnai sąmoningai menkina aukų savivertę, kad jos jaustųsi bejėgės ir priklausomos. Atminkite: jūs esate stipresni, nei jums atrodo!
Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi?
- Priminkite sau savo stipriąsias puses – užrašykite bent penkis dalykus, kuriuos darote gerai.
- Priimkite sprendimus savarankiškai. Net ir maži pasirinkimai (pvz., ką apsirengti, ką valgyti) padeda atgauti kontrolės jausmą.
- Nustokite kaltinti save. Smurtas niekada nėra jūsų kaltė – atsakomybė visada tenka smurtautojui.
- Rūpinkitės savo fizine ir emocine sveikata
Smurtinė patirtis gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus – tiek fizinius, tiek psichologinius. Svarbu pasirūpinti savimi ir stiprinti savo kūną bei protą.
Ką galite daryti?
- Skirkite laiko poilsiui – kvėpavimo pratimai, šilta vonia ar rami muzika gali sumažinti įtampą.
- Judėkite. Net trumpas pasivaikščiojimas gali pagerinti savijautą ir sumažinti stresą.
- Sveikai maitinkitės ir stenkitės pakankamai miegoti – tai sustiprina organizmą ir suteikia daugiau energijos.
- Išmokite atpažinti ir valdyti stresą
Smurtą patyrę asmenys dažnai gyvena nuolatiniame įsitempime – laukdami kito išpuolio ar kovodami su prisiminimais. Streso valdymo įgūdžiai gali padėti atgauti emocinę pusiausvyrą.
Praktiniai patarimai:
- Kvėpavimo pratimai: giliai įkvėpkite, sulaikykite kelias sekundes ir lėtai iškvėpkite. Kartokite kelis kartus.
- Susitelkite į dabartį – vietoj nerimavimo dėl ateities, sutelkite dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar.
- Nustatykite ribas. Jei dar tenka bendrauti su smurtautoju, stenkitės mažinti kontaktą ir neleisti jam kontroliuoti jūsų emocijų.
- Kreipkitės pagalbos – jūs ne vieni
Svarbiausia suprasti, kad esate verti saugumo ir pagarbos. Pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas – tai pirmas žingsnis į laisvę ir kokybiškesnį gyvenimą.
Kur kreiptis?
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai – jie suteikia nemokamą teisinę ir psichologinę pagalbą.
- Anoniminės emocinės paramos linijos – jei nedrįstate kalbėti su artimaisiais, kreipkitės į specialistus, kurie išklausys ir padės.
Smurtinė patirtis gali palikti gilų emocinį pėdsaką, tačiau jūs galite atkurti savo vidinę stiprybę. Pradėkite nuo mažų žingsnių: pripažinkite savo emocijas, stiprinkite pasitikėjimą savimi, rūpinkitės savo sveikata ir kreipkitės į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, kur jums bus suteikta nemokama ir konfidenciali psichologinė ir teisinė pagalba.
Kiekvienas mažas žingsnis – pokalbis, pagalbos prašymas ar sprendimas rūpintis savimi – yra žingsnis link saugumo, ramybės ir gyvenimo be smurto.